- šveitėjas
- šveitė́jas, -a smob. (1) DŽ, šveitė̃jas, -à (4) Rtr, KŽ 1. N, L, L520 kas šveičia, trina, valo, blizgina: Batų šveitė́jas NdŽ. Durų staktos spindėjo, kad šveitė́ją regėjo (d.) Š. ║ SD24, L609, KŽ valytojas, tvarkytojas, švarintojas. 2. L, Rtr, KŽ šnek. mušėjas, plakėjas. 3. šnek. kas daug, godžiai, su apetitu valgo: Jis prie stalo geras šveitė́jas: ką padėjau, viską sušveitė Grš.
Dictionary of the Lithuanian Language.